obulinis

obulìnis, -ė adj. (2), obūlìnis (2) žr. 2 obuolinis: 1. Avietėje yra obulinės ir citrininės rūgšties rš. 2. Obūlìnį vyną pasidirba i gera Jdr. 3. priklausantis obuolių prekymečio laikui: Obuliniai atlaidai Šts.